- šventikas
- 2 šventìkas, -ė smob. (2) 1. NdŽ, KŽ nekrikščionių religijų dvasininkas: Teisus ir turtingas dievo Hefaisto šventikas HI. Ji buvo Trojos piliečių rinktinė šventikė HI. 2. NdŽ žr. šventintojas 1.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
šventikas — 1 šventìkas sm. (2) DŽ bažn. 1. Tat, Š, Rtr, NdŽ stačiatikių kunigas, popas: Kaimo šventikas rš. 2. J, L, KŽ kunigas: Reik maldyti šventikus, kad laikytų maldeles JD1228 … Dictionary of the Lithuanian Language
šventikas — šventi̇̀kas dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
dangurys — dangurỹs (neol.) sm. (3b) NdŽ 1. dangalas: Iškilmingą įspūdį darė patiesalai ir ilgo stalo danguriai rš. 2. skėtis: Stovinėja šventikas su danguriu rankose A.Vien … Dictionary of the Lithuanian Language
popas — pòpas (brus. пoп, l. pop) sm. (2) DŽ, põpas (2) NdŽ, popas (1) NdŽ pravoslavų, sentikių kunigas, šventikas: Sėdi cars ant sosto, o jį popas glosto d. ^ Velnias savo, o popas savo LTR(Grnk) … Dictionary of the Lithuanian Language